Susijęs Keičiantis Priedas Atsisiųskite aktą byloje
SPRENDIMAS, Nr. T2-2 2013-01-31
Padalinys: PALANGOS MIESTO SAVIVALDYBĖS TARYBA

Redakcija:
Į pabaigą
DĖL PALANGOS MIESTO SAVIVALDYBĖS 2013-2015 METŲ STRATEGINIO VEIKLOS PLANO PATVIRTINIMO

PALANGOS MIESTO SAVIVALDYBĖS TARYBA

 

SPRENDIMAS

Dėl PALANGOS MIESTO SAVIVALDYBĖS 2013–2015 METŲ STRATEGINIO VEIKLOS PLANO PATVIRTINIMO

 

2013 m. sausio 31 d. Nr. T2-2

Palanga

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (Žin., 1994, Nr. 55-1049; 2008, Nr. 113-4290) 16 straipsnio 2 dalies 40 ir 41 punktais, Palangos miesto savivaldybės 2012–2014 metų strateginiu veiklos planu, patvirtintu Palangos miesto savivaldybės tarybos 2012 m. sausio 26 d. sprendimu Nr. T2-1, Palangos miesto savivaldybės 2010 metų strateginio veiklos bei plėtros planų įgyvendinimo ataskaita, patvirtinta Palangos miesto savivaldybės tarybos 2011 m. gegužės 12 d. sprendimu Nr. T2-13, Palangos miesto savivaldybės trejų metų strateginio veiklos plano rengimo, įgyvendinimo ir monitoringo metodikos, patvirtintos Palangos miesto savivaldybės tarybos 2007 m. gruodžio 28 d. sprendimu Nr. T2-335, pakeistos 2010 m. liepos 9 d. sprendimu Nr. T2-206, 13.6 ir 13.7 punktais, Palangos miesto savivaldybės taryba nusprendžia:

Patvirtinti Palangos miesto savivaldybės 2013–2015 metų strateginį veiklos planą (pridedama).

 

 

Mero pavaduotojas,

pavaduojantis merą                                                                                                             Saulius Simė

______________

 

 


PATVIRTINTA

Palangos miesto savivaldybės tarybos

2013 m. sausio 31 d. sprendimu Nr. T2-2

 

 

PALANGOS MIESTO SAVIVALDYBĖS 2013–2015 METŲ STRATEGINIS VEIKLOS PLANAS

 

APRAŠOMOJI DALIS

 

1. ĮVADAS

 

Palangos miesto savivaldybės trejų metų strateginis veiklos planas – detalus institucijos veiklos planavimo dokumentas, kuriame, atsižvelgiant į situacijos analizę, suformuluoti institucijos misija ir vizija, strateginiai tikslai, uždaviniai ir priemonės, aprašomos Palangos miesto savivaldybės vykdomos priemonės, planuojami pasiekimai ir numatomi finansavimo šaltiniai joms įgyvendinti.

Palangos miesto savivaldybės strateginio veiklos plano rengimo procesas susijęs su Savivaldybės biudžeto rengimu ir metiniu strateginio planavimo ciklu. Palangos miesto savivaldybės strateginis veiklos planas parengtas siekiant efektyviai panaudoti turimus bei planuojamus gauti finansinius, materialiuosius ir darbo išteklius misijai ir vizijai vykdyti, užsibrėžtiems tikslams pasiekti, atlikti veiklos stebėseną ir atsiskaitymą už rezultatus. Strateginis veiklos planas parengtas siekiant efektyviau vykdyti viešojo administravimo ir viešųjų paslaugų teikimo funkcijas, užtikrinti bendruomenės viešųjų poreikių bei interesų tenkinimą. Palangos miesto savivaldybės 2013–2015 metų strateginį veiklos planą sudaro 12 įvairių Savivaldybės veiklos sektorius apimančių programų. Kiekvienoje programoje suformuluotos priemonės, išlaidų projektai pagal finansavimo šaltinius, už priemonės įgyvendinimą atsakingi vykdytojai ir konkretizuoti rezultatų pasiekimo rodikliai.

Rengiant Palangos miesto savivaldybės 2013–2015 metų strateginį veiklos planą vadovautasi:

• Strateginio planavimo metodika (patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 6 d. nutarimu Nr. 827, aktuali redakcija: Valstybės Žinios, 2011-04-30, Nr. 50, Publikacijos Nr. 2444);

• Palangos miesto savivaldybės trejų metų strateginio veiklos plano rengimo, įgyvendinimo ir monitoringo metodika (patvirtinta Palangos miesto savivaldybės tarybos 2007 m. gruodžio 28 d. sprendimu Nr. T2-335, pakeista 2010 m. liepos 9 d. sprendimu Nr. T2-206);

• Palangos miesto strateginiu plėtros planu iki 2020 metų (patvirtinta Palangos miesto savivaldybės tarybos 2011 m. vasario 18 d. sprendimu Nr. T2-19);

• Palangos miesto savivaldybės 2012–2014 metų strateginiu veiklos planu (patvirtinta Palangos miesto savivaldybės tarybos 2012 m. sausio 26 d. sprendimu Nr. T2-1);

• Palangos miesto savivaldybės 2013–2015 metų strateginio veiklos plano metmenimis (patvirtinta Palangos miesto savivaldybės tarybos 2012 m. spalio 25 d. sprendimu Nr. T2-263);

• Palangos miesto savivaldybės 2011 metų strateginio veiklos bei plėtros planų įgyvendinimo ataskaita (patvirtinta Palangos miesto savivaldybės tarybos 2012 m. gegužės 03 d. sprendimu Nr. T2-123);

• Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimais ir Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymais, susijusiais su savivaldybės strateginiu planavimu ir biudžeto sudarymu.

 

 

 

 

2. PALANGOS MIESTO SAVIVALDYBĖS 2013–2015 METŲ STRATEGINIO VEIKLOS PLANO RENGIMO ETAPAI

 

Palangos miesto savivaldybės trejų metų strateginio veiklos plano rengimas, svarstymas ir tvirtinimas susideda iš 2 pagrindinių etapų:

• Trejų metų strateginio veiklos plano metmenų rengimas, svarstymas ir tvirtinimas Savivaldybės taryboje.

• Trejų metų strateginio veiklos plano rengimas, svarstymas ir tvirtinimas Savivaldybės taryboje.

Rengiant Palangos miesto savivaldybės 2013–2015 metų strateginio veiklos plano metmenis ir strateginį veiklos planą į planavimo procesą buvo įtraukti Savivaldybės plėtros tarybos nariai, vadovai, struktūrinių padalinių specialistai, biudžetinių įstaigų darbuotojai. Prieš suformuojant ir pateikiant galutiniam svarstymui Palangos miesto savivaldybės trejų metų strateginio veiklos plano metmenų ir strateginio veiklos plano projektą, pagrindinės jo sudedamųjų dalių gairės buvo pristatytos ir aptartos posėdžių metu su Strateginio planavimo grupe ir Strateginės plėtros taryba.

Vadovaujantis Palangos miesto savivaldybės trejų metų strateginio veiklos plano rengimo, įgyvendinimo ir monitoringo metodika programų koordinatoriai Ekonominės plėtros skyriui pateikė prioritetinių priemonių sąrašą pagal programas. Ekonominės plėtros skyrius apjungė programų koordinatorių pateiktą informaciją ir parengė Palangos miesto savivaldybės 2013–2015 metų strateginio veiklos plano metmenų suvestinę. 2012 m. rugsėjo 12 d. Strateginio planavimo grupės nariai apsvarstė ir aprobavo metmenų medžiagą ir suformulavo 2013–2015 metų prioritetines priemones (protokolo Nr. (8.16)-D6-63). 2012 m. spalio 3 d. Strateginės plėtros tarybos nariai apsvarstė Strateginio planavimo grupės suformuluotas 2013–2015 metų prioritetines priemones ir jas papildė (protokolo Nr. (8.16)-D6-64). 2012 m. spalio 25 d. Palangos miesto savivaldybės taryba sprendimu Nr. T2-263 patvirtino Palangos miesto savivaldybės 2013–2015 metų strateginio veiklos plano metmenis, kur išdėstytos prioritetinės priemonės pagal programas:

 

Bendrosios programos (Nr. 01) prioritetinės priemonės:

1. Administracijos darbuotojų tinkamų darbo sąlygų ir darbo tvarkos užtikrinimas.

2. Biokuro katilų įrengimo projektų finansavimo užtikrinimas.

3. Viešosios tvarkos laikymosi užtikrinimas.

4. Vietinių rinkliavų administravimo užtikrinimas.

5. Administracijos darbuotojų kvalifikacijos kėlimas.

 

Ūkio ir turto programos (Nr. 02) prioritetinės priemonės:

1. Eismo saugumo priemonių diegimas.

2. Racionalus turto valdymas ir teisinė registracija.

3. Daugiabučių kiemų infrastruktūros sutvarkymas.

4. Pastatų energetinio modernizavimo priemonių skatinimas.

5. Socialinio būsto įsigijimas.

6. Daugiabučių namų bendrijų steigimo skatinimas.

7. Vaikų žaidimo parkų ir žaidimo aikštelių įrengimas.

 

Šventosios seniūnijos programos (Nr. 03) prioritetinės priemonės:

1. Esamų gatvių projektavimas ir rekonstravimas (Jūros g., Mokyklos g., Šventosios g.).

2. Kelių remonto darbų atlikimas (Paukščių takas, Kalgraužių g., Pašventupio kelias, Būtingės g., Vilties takas).

3. Žemaičių Alkakalnio ir jo prieigų sutvarkymo projekto parengimas.

4. Vaikų ir jaunimo priemonių infrastruktūros sukūrimas.

5. Automobilių statymo infrastruktūros sukūrimas.

6. Melioracijos tinklų (polderių) eksploatavimas ir priežiūra.

 

Ekonominės plėtros programos (Nr. 04) prioritetinės priemonės:

1. ES finansinių mechanizmų ir kitų finansavimo šaltinių paieška projektams įgyvendinti (Vasaros estrados rekonstrukcija; energijos taupymo projektai, atsinaujinančių energijos šaltinių panaudojimas viešosios paskirties pastatuose; paplūdimių infrastruktūros plėtros projektai; kempingų, atitinkančių Europos Sąjungos standartus, įrengimas; dviračių takų tinklo plėtojimas; sporto aikštynų sutvarkymas (Šventosios bendrojo ugdymo pagr. m-klos, V. Jurgučio pagr. m-klos bei „Baltijos“ pagr. m-klos ir kt.); Pradinės m-klos, Senosios gimnazijos, Sporto centro salės rekonstrukcija, V. Jurgučio mokyklos rekonstrukcijos užbaigimo darbai; S. Vainiūno meno m-klos modernizavimas; nekilnojamųjų kultūros paveldo objektų sutvarkymas (Kurhauzas, Anapilis, vilų kompleksas „Romeo“ ir „Džiuljeta“); observatorijos įrengimas; Kultūros centro pastato rekonstrukcija, pritaikant jį bendruomenės centrui, Šventosios g. 1, Palangoje ir kt.).

2. ES finansuojamų projektų administravimas (Botanikos parko rekonstrukcija, Baltijos turistų žaidynės turizmo potencialo plėtrai Baltijos regione, specialiųjų ir detaliųjų planų parengimas, Rąžės, Ošupio ir Žiogupio upių Palangoje ekologinės būklės gerinimas, socialinių paslaugų plėtra ir veiklos sąlygų gerinimas Palangos miesto socialinių paslaugų tarnyboje, Palangos miesto globos namų modernizavimas, Kęstučio g. rekonstrukcija, l.-d. „Žilvinas“ patalpų ir įrangos atnaujinimas, kempingo Nemirsetoje įrengimas, sveikatingumo ir aktyvaus poilsio tako „Labrytys“ įrengimas, l.-d. „Ąžuoliukas“ ir S. Vainiūno meno m-klos energijos taupymo projektai ir kt.)

3. Viešojo ir privataus sektorių projektų įgyvendinimas (balneologinių gydyklų įrengimas; pramogų komplekso su ledo arena statyba, parodų paviljono, S. Daukanto g. 24/ S. Girėno ir S. Dariaus g. 13, Palanga, rekonstrukcija; uždarų teniso aikštynų įrengimas, objektų, naudojančių geoterminius vandens šaltinius, kūrimas.).

 

Aplinkos apsaugos programos (Nr. 05) prioritetinės priemonės:

1. „Aplinkai draugiškos“ atliekų tvarkymo ir antrinio panaudojimo sistemos formavimas.

2. Paviršinių vandens telkinių valymas (Rąžės, Ošupio ir Žiogupio upių Palangoje ekologinės būklės gerinimas).

3. Želdynų inventorizavimas ir atnaujinimas.

4. Krantotvarkos priemonių įgyvendinimas.

 

Statybos programos (Nr. 06) prioritetinės priemonės:

1. Savivaldybės administracijos pastato rekonstrukcija.

2. Esamų gatvių rekonstravimas (Kęstučio, Žvejų, Jūratės, Maironio, Užkanavės, Kastyčio, Ronžės, Gintaro gatvių rekonstrukcija).

3. Gatvių techninių ir darbo projektų parengimas (Rytų kvartalo (Vidurdienio, Ryto, Vakaro, Priešaušrio, Saulėlydžio), Užkanavės, Kunigiškių, Bartų, Suvalkiečių, Ąžuolų, Uosių ir Klevų g., Austėjos, Gintaro, Valteriškių, Vėžių, Vanagupės, Piktuižio, Kontininkų, S. Nėries, Maironio, Žiogupio, Ronžės gatvių).

4. Naujų gatvių statyba (Rytų kvartalo (Vidurdienio, Ryto, Vakaro, Priešaušrio, Saulėlydžio), Bartų, Suvalkiečių, Austėjos, Tremtinių gatvių).

5. Kelių remonto darbų atlikimas (kelių su žvyro danga asfaltavimas) (Vilimiškės, Anaičių, Ąžuolų, Uosių, Klevų, Kalgraužių ir kt. kelių).

6. Švietimo įstaigų rekonstrukcija ir renovavimas (rekonstrukcija: Jurgučio pagr. m-kla, l.-d. „Gintarėlis“; renovavimas: l.-d. „Žilvinas“, l.-d. „Ąžuoliukas“).

7. Automobilių statymo infrastruktūros sukūrimas.

8. Socialinių paslaugų įstaigų rekonstrukcija ir renovacija.

9. Universalios sporto salės statyba.

10. Vasaros estrados rekonstrukcija.

11. Europos standartus atitinkančių kempingų įrengimas.

12. Kolumbariumo statyba.

13. Sporto aikštynų įrengimas.

 

Sveikatinimo programos (Nr. 07) prioritetinės priemonės:

1. Sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo gerinimas.

2. Sveikatos priežiūros įstaigų modernizavimas.

 

Kultūros programos (Nr. 08) prioritetinės priemonės:

1. Kultūros įstaigų veiklos sąlygų gerinimas.

2. Palangos krašto muziejaus veiklos užtikrinimas.

3. Kultūrinių renginių organizavimas.

4. Nekilnojamųjų kultūros paveldo objektų priežiūra ir sutvarkymas.

5. Paminklo Birutei ir Kęstučiui pastatymas.

6. Kurhauzo pritaikymas bendruomenės poreikiams.

7. Projekto „Palanga – Lietuvos kultūros sostinė 2013‘‘ renginių organizavimas.

 

Švietimo programos (Nr. 09) prioritetinės priemonės:

1. Remonto darbai ir materialinės bazės atnaujinimas vaikų neformaliojo ugdymo įstaigose.

2. Ikimokyklinių įstaigų baldų atnaujinimas.

3. Švietimo įstaigų lauko aikštynų atnaujinimas ir žaidimų aikštelių atnaujinimas.

4. Mokinių saugumo užtikrinimas.

 

Socialinės apsaugos programos (Nr. 10) prioritetinės priemonės:

1. Palangos miesto globos paslaugų plėtra.

2. Socialinių paslaugų plėtra ir paslaugų kokybės gerinimas.

3. Būsto pritaikymas žmonėms su negalia.

 

Architektūros ir teritorijų planavimo programos (Nr. 11) prioritetinės priemonės:

1. Teritorijų planavimas (detaliųjų planų rengimas žemės reformai vykdyti. DP kvartale K10; DP kvartale Š5. Detaliųjų planų rengimas savivaldybės ir valstybės objektams vystyti – teritorijos, esančios Liepojos g. 10, Palangoje, DP (K4 kvartalas); žemės sklypo Jūratės g. 13/ Maironio g. 1, Palangoje, DP; teritorijos Bangų g., Palangoje, DP. Kvartalų koncepcijų, siekiant suformuoti žemės sklypus prie daugiabučių gyvenamųjų namų, rengimas.

2. Urbanizacijos plėtra (specialiųjų planų ir koncepcijų rengimas – lietaus nuotekų infrastruktūros SP; Virbališkės ir Medvalakio teritorijos VM5, VM6, VM7 urbanistinės plėtros SP; Palangos miesto transporto organizavimo, automobilių statymo ir gatvių raudonųjų linijų SP, Palangos miesto vizualinės informacijos ir išorinės reklamos SP, laikinų statinių ir prekybos įrenginių vietų išdėstymo SP Palangos mieste, didžiosios Palangos architektūros reglamentavimo ir mažosios architektūros įrengimo rekomendacijos, Palangos miesto specialaus paminklosauginio plano parengimas).

3. Palangos miesto miškų tvarkymo schemos parengimas.

4. Palangos miesto – kurorto apsaugos zonos ir jos juostų SP.

5. Palangos miesto bendrojo plano keitimas.

 

Jaunimo iniciatyvų ir vaikų socializacijos programos (Nr. 12) prioritetinės priemonės:

1. Vaikų ir jaunimo užimtumo skatinimas.

2. Socialinių įgūdžių ir pozityvaus elgesio visuomenėje formavimas.

3. Jaunimo centro veiklos organizavimas.

 

Vadovaujantis Palangos miesto savivaldybės trejų metų strateginio veiklos plano rengimo, įgyvendinimo ir monitoringo metodika, 2013 m. sausio 8 d. pasitarimo pas Savivaldybės administracijos direktorę protokolu Nr. (4.7.)-D6-4, programų koordinatoriai rengė trejų metų strateginių veiklos programų projektus ir teikė Ekonominės plėtros skyriui. Ekonominės plėtros skyrius apjungė programų koordinatorių parengtus programų projektus ir parengė Palangos miesto savivaldybės 2013–2015 metų strateginio veiklos plano projektą. 2013–2015 metų strateginio veiklos plano projektą 2013 m. sausio 10 d. apsvarstė Strateginio planavimo grupė protokolu (8.16)-D6-3, o 2013 m. sausio 18 d. – Strateginės plėtros taryba.

Palangos miesto savivaldybės 2013–2015 metų strateginį veiklos planą sudaro: Palangos miesto misija, vizija, prioritetai, tikslai, uždaviniai, priemonės bei matavimo rodikliai. Rekomenduojama nekeisti strateginių tikslų ir laikytis jų hierarchijos artimiausius penkis metus siekiant užtikrinti strateginio veiklos plano vientisumą ir sistemingai atlikti jo įgyvendinimo stebėseną bei rezultatų analizę. Palangos miesto savivaldybės 2013–2015 metų strateginis veiklos planas yra dinamiškas dokumentas, kuris turi būti reguliariai peržiūrimas ir koreguojamas atsižvelgiant į nuolat besikeičiančią Palangos miesto situaciją, aplinkos pokyčius Lietuvoje ir aplinkinėse valstybėse. Palangos miesto savivaldybės 2013–2015 metų strateginis veiklos planas turėtų būti peržiūrimas kasmet vadovaujantis Palangos miesto savivaldybės trejų metų strateginio veiklos plano rengimo, įgyvendinimo ir monitoringo metodika.

 

3. SSGG (STIPRYBIŲ – SILPNYBIŲ – GALIMYBIŲ – GRĖSMIŲ) ANALIZĖ

 

Atliekant Palangos miesto savivaldybės SSGG analizę buvo išskirtos šios silpnybės, stiprybės, grėsmės ir galimybės, į kurias svarbu atsižvelgti, vykdant veiklas 2013–2015 metais.

 

 

STIPRYBĖS

SILPNYBĖS

 

n Didelis verslumo lygis Palangoje

n Didelės investicijų apimtys kurorte per pastaruosius keletą metų

n Išvystyta apgyvendinimo paslaugų infrastruktūra ir didelė įvairovė pagal siūlomas kainas ir kokybę

n Didžiausias apgyvendinimo įstaigų skaičius Lietuvos kurortuose

n Susiformavusios apgyvendinimo paslaugų teikimo privačiame sektoriuje tradicijos

n Išvystyta maitinimo paslaugų infrastruktūra, didelė maitinimo paslaugų įvairovė

n Didelis įvairių renginių ir pramogų skaičius vasaros sezono metu

n Augantis įvairių kultūros, sporto ir kt. pobūdžio renginių skaičius ne sezono metu

n Savivaldybės įstaigų ir verslo bendruomenės iniciatyvos, siekiant pritraukti daugiau lankytojų į kurortą

n Didelis sezoniškumas – pagrindinis lankytojų srautas būna 2 – 3 vasaros sezono mėnesiais

n Nėra kurortų reikmes atitinkančių uždarų patalpų kultūros bei sporto renginiams

n Nedidelis turizmo paslaugų asortimentas ne sezono metu, nepakankamai išvystyta aktyvaus poilsio bei pramogų infrastruktūra ne sezono metu

n „Pusiau legalus“ privatus apgyvendinimo paslaugų sektorius, darantis neigiamą įtaką bendram kurorto įvaizdžiui.

n Neišnaudojamos regiono autoturizmo galimybės (atitinkamo lygio kempingas)

n Nepakankamai išvystyta vietinė turizmo informacijos sistema, informacijos logistikos trūkumas – nėra centralizuoto, visas turizmo paslaugas mieste apibūdinančio interneto portalo

n Sezono metu nesutvarkyta miesto transporto sistema

n Neišplėtota automobilių statymo infrastruktūra

n Investicijų skatinimo veiklos apimtys nėra adekvačios investicijų apimtims mieste

n Prognozuojami demografinės situacijos pokyčiai – gyventojų senėjimas

n Ribota kvalifikuotos darbo jėgos pasiūla

n Palangoje nėra aukštojo mokslo arba mokymo įstaigos, kuri galėtų padidinti jaunų bei aktyvių vartotojų skaičių, taip suteikiant miestui daugiau gyvybės

n Trūksta visuomenės supratimo apie turizmo naudą miestui

 

 

 

 

GALIMYBĖS

GRĖSMĖS

Ekonominė aplinka

n Nežymiai gerėjantys Lietuvos ir aplinkinių valstybių ekonominiai rodikliai ir ekonominės recesijos pabaigos ženklai

n Tam tikrose srityse veikiančių užsienio investuotojų susidomėjimas Lietuva dėl aktyvių veiksmų siekiant pritraukti užsienio investuotojus

n Sumažėjusios žemės ir nekilnojamojo turto kainos

n Pastebimas aplinkinių valstybių gyventojų susidomėjimas atostogų būsto – nekilnojamojo turto objektais Lietuvos kurortuose

n Lietuva turi Rytų ir Centrinės Europos šalims būdingų privalumų – vis dar daugeliui senųjų ES šalių gyventojų Lietuvoje patrauklios apgyvendinimo, viešojo maitinimo ir kitų paslaugų kainos

n Dėl gyvenamojo nekilnojamojo turto rinkos stabilizacijos tikėtinas aktyvesnis investuotojų susidomėjimas negyvenamosios statybos projektais, susijusiais su turizmo infrastruktūros plėtra

 

n Ekonomikos recesija Lietuvoje ir aplinkinėse valstybėse

n Sugriežtėjusi finansinių institucijų paskolų išdavimo politika

n Sąstingis nekilnojamojo turto rinkoje

n Padidėjusi bedarbystė ir sumažėjusios gyventojų pajamos pakoregavo Lietuvos gyventojų laisvalaikio, pramogų bei atostogų išlaidas

n Sumažėjęs potencialių investuotojų susidomėjimas Lietuvos kurortais

 

TURIZMO PASLAUGOS IR INFRASTRUKTŪRA

n Gerai išvystyta kelių infrastruktūra, užtikrinanti patogų susisiekimą su Palangos kurortu; didelė potencialių lankytojų koncentracija, galinti pasiekti kurortą autotransportu per kelias valandas

n Galimybė pasiekti Palangos kurortą oro transportu

n Geras įvaizdis ir pakankamai geras Palangos žinomumas NVS šalių turizmo rinkose

n Modernizuotas Palangos oro uostas ir Šventosios uosto vystymo perspektyvos sudaro realias prielaidas turistų skaičiaus augimui kurorte

n Dėl labai didelio apkrovimo sezono metu pablogėjantis viešojo maitinimo įstaigų aptarnavimo lygis

n  Esama turizmo infrastruktūra nesudaro prielaidų formuoti aiškų kurorto išskirtinumą; nėra objektų, kuriuose rinkodaros priemonių pagalba galima būtų formuoti turizmo traukos centrą (ypač ne sezono metu)

n Susiformavusi viešoji nuomonė apie blogą kriminogeninę situaciją ir nusikalstamumo lygį

n Grėsmė dėl pastarųjų kelių metų nekilnojamojo turto tendencijų tapti „miegamuoju rajonu“, nepatraukliu turistams

 

SOCIALINĖ, Politinė/ teisinė aplinka

n Augantis Lietuvos gyventojų mobilumas darbo rinkoje

n Vietos automobilių turizmas suvokiamas kaip saugesnis (pavojingi Lenkijos keliai)

n Intensyvėjantis gyvenimo tempas ir dėl to augantys vartotojų reikalavimai poilsio kokybei ir infrastruktūrai

 

n Reikšminga politinės situacijos įtaka savivaldybių veiklai Lietuvoje

n Nedidelis kurorto gyventojų skaičius

n Sudėtingos vizų gavimo procedūros NVS šalių piliečiams

n Užsitęsusi žemės reforma ir teritorijų planavimo problemos

n Visuomenėje nesuvokiama turizmo svarba šalies ekonomikai

n Mažėjantis gyventojų skaičius

n Jaunimo emigracija į Lietuvos didmiesčius bei į užsienio valstybes

 

 

 

4. PALANGOS MIESTO SAVIVALDYBĖS MISIJA IR VIZIJA

 


5. PALANGOS MIESTO SAVIVALDYBĖS 2013–2015 METŲ STRATEGINIO VEIKLOS PLANO PRIORITETAI IR TIKSLAI

 

Vadovaujantis Palangos miesto SSGG (stiprybių-silpnybių–grėsmių-galimybių) analize, Palangos miesto savivaldybės suformuluota misija ir vizija bei kitais strateginiam veiklos planui parengti naudotais dokumentais buvo sudaryta strateginių tikslų hierarchija ir Palangos miesto savivaldybės veiklos iki 2020 metų prioritetinės sritys, tikslai, uždaviniai ir priemonės (žr. 14 priedą).

Palangos miesto savivaldybės strateginio plano prioritetinės sritys ir tikslai:

 

Plėtros sritis

Tikslas

1

Gyvenimo kokybės ir socialinio saugumo gerinimas

1.1

Kokybiškos švietimo paslaugos

1.2

Efektyvi socialinių paslaugų sistema ir sveika visuomenė

1.3

Pozityvi vaikų ir jaunimo iniciatyva bei socializacija

1.4

Išplėtotos kultūros, sporto ir laisvalaikio paslaugos

2

Darnios aplinkos vystymas

2.1

Saugi, patogi ir švari gyvenamoji aplinka

2.2

Harmoninga miesto teritorijų, inžinerinio aprūpinimo ir susisiekimo sistema

3

Kurorto patrauklumo didinimas

3.1

Palankios sąlygos verslo ir turizmo paslaugų plėtrai

3.2

Patrauklus kurorto įvaizdis

3.3

Išplėtota rekreacinė ir turizmo infrastruktūra

4

Miesto savivaldos gerinimas

4.1

Efektyvus savivaldybės darbo organizavimas

4.2

Sklandi savivaldybės ir pavaldžių įstaigų veikla

1 lentelė. Palangos miesto savivaldybės strateginio plano prioritetinės sritys ir tikslai.

 

1 sritis „Gyvenimo kokybės ir socialinio saugumo gerinimas“

Be išsilavinusių žmonių neįmanoma ateities ekonomika, gerovė ir kultūringa visuomenė, todėl daug dėmesio numatoma skirti ugdymo kokybei gerinti –  1.1 tikslas „Kokybiškos švietimo paslaugos“. Siekiama ne tik sukurti patogesnes fizines mokymosi sąlygas atnaujinant miesto ugdymo (lopšelių-darželių, bendrojo lavinimo mokyklų, neformaliojo švietimo) įstaigų infrastruktūrą, užtikrinant mokinių saugumą, bet ir aprūpinti švietimo įstaigas šiuolaikinėmis mokymo priemonėmis, kelti švietimo įstaigų darbuotojų kvalifikaciją, skatinti mokinių kūrybiškumą ir saviraišką. Sudėtine gyvenimo kokybės ir socialinio saugumo gerinimo dalimi laikoma vaikų ir jaunimo iniciatyvumo skatinimas, krizinėse situacijose atsidūrusių šeimų vaikų ir jaunimo socializacijos užtikrinimas, vaikų ir jaunimo užimtumo skatinimas, įvairių prevencinių programų įgyvendinimas, kuriomis remiantis tikimasi išugdyti visapusiškai aktyvesnį ir sąmojingesnį jaunimą, dalyvaujantį miesto politiniame, pilietiniame, ekonominiame, kultūriniame ir socialiniame gyvenime. Šios temos atspindimos 1.3 tiksle „Pozityvi vaikų ir jaunimo iniciatyva bei socializacija“.

1.2 tikslas „Efektyvi socialinių paslaugų sistema ir sveika visuomenė“ apima savivaldybės sveikatos priežiūros ir socialinių paslaugų teikimo įstaigų modernizavimą, socialinių paslaugų prieinamumo ir kokybės parametrų didinimą, sveikatinimo paslaugų plėtrą. Įgyvendinus šiuos paminėtus aspektus bus didinamas socialinis saugumas, kuris išskiriamas kaip kokybiško gyvenimo sąlyga. Numatoma rekonstruoti bei modernizuoti tiek asmens sveikatos, tiek socialinių paslaugų teikimo įstaigas, bei atnaujinti jų turimą materialinę bazę, didinti socialinio būsto fondą, užtikrinti jo prieinamumą. Siekiant mažinti vaikų ir suaugusiųjų sergamumą, hospitalizuotų ligonių skaičių, planuojama įgyvendinti vis daugiau tikslinių visuomenės sveikatos programų, gerinti sveikatos priežiūros paslaugų kokybę, skatinti bei ugdyti sveiką gyvenseną, ekologišką mąstyseną.

1.4 tikslui „Išplėtotos kultūros, sporto ir laisvalaikio paslaugos“ siekti plane numatoma sudaryti palankias sąlygas kūno kultūros ir sporto, kultūros ir meno plėtrai, modernizuoti ir plėtoti ne tik gamtos ir kultūros objektų infrastruktūrą, bet atnaujinti ir kultūros įstaigų infrastruktūrą, kad Palangos gyventojai turėtų kuo daugiau galimybių tobulėti, lavintis, o kartu tapti atviresniais naujoms idėjoms, aktyvesniais ir kūrybingesniais.  Išplėtota kultūros, sporto ir laisvalaikio paslaugų sistema (įskaitant tinkamą infrastruktūrą) bei palanki aplinka asmens saviraiškai – itin svarbu norint užtikrinti visavertės visuomenės gyvenimo sąlygas. Siekiant visapusiško gyventojų fizinio ir dvasinio tobulėjimo, planuojama daugiau dėmesio skirti aktyvaus laisvalaikio skatinimui, fizinio aktyvumo didinimui. Plėtojant kultūros sektorių planuojama skatinti kultūrinę ir intelektinę veiklą, remiant kultūros projektus, visuomenines kultūrines organizacijas.

2 sritis „Darnios aplinkos plėtra“

Darnios aplinkos vystymas, t. y. saugi, patogi ir švari gyvenamoji aplinka, subalansuota miesto teritorijų ir infrastruktūros (inžinerinių tinklų, susisiekimo sistemos, viešosios paskirties objektų ir pan.) plėtra yra pagrindas siekiant užtikrinti kurorto ekonomikos plėtrą ir kokybiškas visavertės visuomenės gyvenimo sąlygas.

Vienas iš 2.1 tikslui „Saugi, patogi ir švari gyvenamoji aplinka“ iškeltų uždavinių – gerinti būsto kokybę, t. y. įgyvendinti gyvenamųjų teritorijų modernizavimo strategijos ir pastatų energetinio modernizavimo programas, mikrorajonuose atnaujinti vaikų žaidimų, sporto aikšteles ir kitus įrenginius. Taip pat prie patogios gyvenamosios aplinkos kūrimo prisidės šiam tikslui įgyvendinti numatomi veiksmai pritaikant ne tik viešosios infrastruktūros objektus, bet ir gyvenamąjį būstą žmonėms su specialiaisiais poreikiais.

Siekiant patenkinti miestiečių bei turistų rekreacinių zonų poreikį, numatoma kuo daugiau miesto gamtinių „žaliųjų zonų“ pritaikyti poilsiui ir laisvalaikiui, įrengti gyvūnų vedžiojimo aikšteles, sutvarkyti miesto vandens telkinius ir jų pakrantes. Atsižvelgiant į šiandienos ekologiškos gyvenamosios aplinkos aktualijas, bus siekiama suformuoti efektyvią ir saugią atliekų surinkimo, apdorojimo ir panaudojimo sistemą, gerinti atmosferos oro ir geriamojo vandens kokybę, mažinti triukšmą ir užtikrinti ekologišką miesto gamtinę aplinką. Fiziniam gyventojų saugumo užtikrinimui, strateginiame plane numatomas saugaus miesto iniciatyvų įgyvendinimas.

Siekiant sukurti „harmoningą miesto teritorijų, inžinerinio aprūpinimo ir susisiekimo sistemą“ (2.2 tikslas) svarbu yra plėsti ir renovuoti nuotekų šalinimo, vandens tiekimo ir energetikos sistemas, kad būtų užtikrinamas geros kokybės vandens tiekimas, lengvai prieinamos, centralizuotai teikiamos nuotekų šalinimo, energijos tiekimo paslaugos gyventojams. Panaudojant atsinaujinančius energijos šaltinius įvairios energijos gamybai, bus siekiama išspręsti dalį šiuo metu opių problemų – kaina, ekologija, prieinamumas ir pan.

Be inžinerinio aprūpinimo sistemų plėtros ir modernizavimo, strateginiame plane didelis dėmesys skiriamas ir harmoningai miesto teritorijų plėtrai. Atsižvelgus į Bendrojo plano sprendinius, planuojama atnaujinti svarbias miesto teritorijas, parengti specialiuosius planus, kurie įgalintų parengti vienos ar keleto veiklos sričių bei žemės naudmenų  plėtros  ir  tvarkymo  programas, sąlygas ir sprendinius.

Siekiant užtikrinti harmoningos miesto susisiekimo sistemos plėtrą, planuojama ne tik modernizuoti esamą susisiekimo infrastruktūros tinklą, bet didelį dėmesį skirti palankių eismo sąlygų dviratininkams ir pėstiesiems sukūrimą. Be to, griežtėjantys aplinkosaugos reikalavimai Lietuvos ir visos Europos mastu skatina daugiau dėmesio skirti aplinkos neteršiančių transporto priemonių įsigijimo ir naudojimo skatinimui, taip pat elgsenos pokyčių, užtikrinančių taupesnį naudojimąsi automobiliais ir ekologinio sąmoningumo ugdymą, formavimui.

Įvertinus didelius transporto srautus (ypač sezono metu), prisidedančius prie neigiamo poveikio aplinkai ir visuomenei, numatoma spręsti automobilių stovėjimo vietų trūkumo problemas.

3 sritis „Kurorto patrauklumo didinimas“

Suprasdama palankios ekonominės ir investicinės aplinkos svarbą, Palangos miesto savivaldybė planuoja aktyviai dirbti su potencialiais ir esamais investuotojais, efektyviai skleisti informaciją apie investicines galimybes mieste. Aktyviais rinkodaros veiksmais tikslinėse rinkose gerinti kurorto įvaizdį tarp potencialių investuotojų ir pritraukti naujų finansinių resursų.

Siekiant gerinti šio sektoriaus paslaugų kokybę ir darbuotojų gebėjimus, numatoma ne tik organizuoti puikios aptarnavimo kokybės konkursus, bet ir vykdyti turistų apklausas, kurių rezultatai galėtų būti patikimas šaltinis siekiant nuolatinio tobulėjimo.

Didelis dėmesys skiriamas turizmo informacinės sistemos plėtrai, t. y. sudaryti sąlygas tiek vietiniams, tiek užsienio turistams lengvai ir patogiai Palangoje rasti visus svarbiausius ir įdomiausius objektus, gauti išsamią informaciją vienoje vietoje (sezoninių turizmo informacijos centrų įsteigimas).

Taip pat plane numatoma kryptingai organizuoti informacijos apie miestą sklaidą tarptautiniuose renginiuose, vykdyti reklamos ir viešųjų ryšių priemonių įgyvendinimą. Reikšmingesnį vaidmenį regione turėtų užtikrinti aktyvesnis Palangos dalyvavimas tarptautinių organizacijų ir tarptautinio bendradarbiavimo iniciatyvose.

Palanga išsiskiria puikiai išplėtota viešąja turizmo infrastruktūra ir teikiamomis paslaugomis, tačiau taip pat labai svarbu komunikuoti apie mūsų sostinės turizmo galimybes tikslinėse rinkose, iš kurių norime pritraukti daugiau turistų (didžiausios turizmo rinkos Europoje). Remiantis pastaruoju metu darytų tyrimų užsienio valstybėse rezultatais, mūsų šalis, o tuo pačiu ir Palanga, yra gerai žinomi tik tarp aplinkinių valstybių. Siekiant efektyviai išnaudoti Palangos turizmo potencialą labai svarbu panaudoti veiksmingas rinkodaros strategijas informacijai apie miesto turizmo potencialą skleisti. Ne mažiau svarbus dėmesys, reprezentuojant Palangą, turėtų būti skiriamas konferencinio turizmo galimybėms, siekiant įtraukti Palangą į Lietuvos konferencinio turizmo žemėlapį.

4 sritis „Miesto savivaldos gerinimas“ susijusi su savivaldos darbo organizavimo gerinimu, kadangi viešojo administravimo organizacijose per pastaruosius kelerius metus galima pastebėti labai didelį susidomėjimą viešojo sektoriaus valdymo efektyvumo gerinimo sprendimais. Sistemingai gerinti, tobulinti veiklą ir didinti teikiamų paslaugų kokybę savivaldybę taip pat skatina išaugę vartotojų (piliečių) aptarnavimo lūkesčiai bei ES mastu plėtojamos iniciatyvos ir rekomendacijos. Vartotojų pasitenkinimas, efektyvus piliečių aptarnavimas, profesionalus paslaugų teikimas – sąvokos, kurios šiais laikais savivaldybei yra tokios pat aktualios kaip ir bet kuriai kitai paslaugas teikiančiai privataus kapitalo organizacijai.

Siekiant užtikrinti Savivaldybės veiklos valdymo efektyvumą ir patenkinti vartotojų aptarnavimo lūkesčius, strateginiame plane numatoma užtikrinti sistemingą darbuotojų  mokymąsi, gerinti savivaldybės veiklos planavimą ir valdymą, diegti modernius vadybos metodus, skatinti aktyvesnį bendradarbiavimą su visuomene, efektyviai valdyti ir atnaujinti savivaldybės valdomą ir nuomojamą turtą, diegti modernias informacines technologijas ir sistemas, plėtoti elektroninės valdžios ir elektroninės demokratijos priemones, kurios stipriai įtakoja vartotojų pasitenkinimą savivaldybės teikiamomis paslaugomis.

Palangos savivaldybė jau dabar aktyviai dalyvauja ir toliau ketina dalyvauti panaudojant ES struktūrinę paramą, skiriamą veiklos efektyvumo didinimo priemonių bei kokybės vadybos modelių diegimui, siekiant užtikrinti plane numatomų strateginių tikslų įgyvendinimą.

 

6. PALANGOS MIESTO SAVIVALDYBĖS 2013–2015 METŲ STRATEGINIO VEIKLOS PLANO PROGRAMOS

 

Palangos miesto savivaldybės 2013–2015 metų veiklos plano strateginių tikslų priemonės yra atitinkamos programos sudedamosios dalys. Programa – atitinkamų Palangos miesto savivaldybės 2013–2015 metų strateginio veiklos plano priemonių rinkinys.

Palangos miesto savivaldybės 2013–2015 metų strateginį veiklos planą sudaro 12 programų – Bendroji, Ūkio ir turto, Šventosios seniūnijos, Ekonominės plėtros, Aplinkos apsaugos, Statybos, Sveikatinimo veiklos, Kultūros, Švietimo, Socialinės apsaugos, Architektūros ir teritorijų planavimo bei Jaunimo ir vaikų socializacijos (žr. 1-12 priedus). Kiekviena programa turi už programos įgyvendinimą atsakingą(-us) struktūrinį(-ius) padalinį(-ius) ir programos koordinatorių (žr. 13 priedą).

 

 

7. PALANGOS MIESTO SAVIVALDYBĖS 2013–2015 METŲ STRATEGINIO VEIKLOS PLANO PRIEMONIŲ MATAVIMO RODIKLIAI

 

Palangos miesto savivaldybės 2013–2015 metų strateginio veiklos plano priemonių įgyvendinimas vertinamas matavimo rodikliais.

Nustatyti rodikliai:

• paprasti, pamatuojami, ambicingi, pasiekiami, orientuoti į tikslą;

• yra balansas tarp valdymo ir rezultatų rodiklių;

• matuoja veiklą, kuriai galima daryti įtaką.

Rekomenduojama rodiklius nustatyti atsižvelgiant į kriterijus:

• prasmingi – susiję su Palangos miesto savivaldybės 2013–2015 metų strategija;

• vertingi – matuoja tai, kas svarbiausia;

• įvairiapusiški – matuoja kokybę ir efektyvumą;

• susieti – su atsakingu Palangos miesto savivaldybės struktūriniu padaliniu;

• palyginami – įmanomas duomenų lyginimas;

• patikimi – paremti tiksliais ir patikimais duomenimis;

• paprasti.

Nustatytų rodiklių aprašymas susideda iš:

• pavadinimo;

• paaiškinimo;

• vieneto;

• vertinimo krypties;

• matavimo periodo (3 metai).

Kiekvieno rodiklio planuojamos reikšmės kiekvienam matavimo periodui yra pateiktos atskiroje programoje, kuriai priklauso rodikliu (-iais) matuojama priemonė.

 

____________________________

 

Dokumento priedai:
T2-2 - DĖL PALANGOS MIESTO SAVIVALDYBĖS 2013-2015 METŲ STRATEGINIO VEIKLOS PLANO PATVIRTINIMO (1-12 PRIEDAI)
T2-2 - DĖL PALANGOS MIESTO SAVIVALDYBĖS 2013-2015 METŲ STRATEGINIO VEIKLOS PLANO PATVIRTINIMO (13-14 PRIEDAI)
Į pradžią